Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų specialistai, dirbantys su geografine informacija, (toliau mokymo dalyviai) , kurie patobulins kvalifikaciją ir stiprins gebėjimus geografinės informacijos valdymo, naudojimo sprendimams priimti ir technologijų srityje.

Tikslas - pagerinti mokymo dalyvių gebėjimus geografinės informacijos valdymo ir šiuolaikinių geografinių informacinių technologijų srityje. Projektu taip pat siekiama, kad kvalifikacijos kėlimo kursus baigę mokymo dalyviai sugebėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų, siejamų su Lietuvos geografinės informacijos infrastruktūros projekto įgyvendinimu Lietuvoje

Uždaviniai:

1. sudaryti prielaidas naujoms nuolatinėms darbo vietoms kurti tose valdžios ir savivaldos įstaigose, kur šiuo metu joms užimti trūksta atitinkamos kvalifikacijos specialistų;

2. sudaryti sąlygas geografinės informacijos valdytojams pakelti kvalifikaciją prisitaikant prie greitai besikeičiančių rinkos poreikių

GII–01 „Geografinių informacinių sistemų pagrindai”;

GII–02 „Geografinės informacijos organizavimas ir valdymas”;

GII–06 „Geodezija ir kartografija Geografinės informacijos infrastruktūros poreikiams"

GII–03 „Geografinės informacijos standartai, specifikacijos ir metaduomenys”;

GII–04 „Geografinės informacijos infrastruktūros taikymų sritys ”;

GII–05 „Geografinių duomenų bazių valdymo sistemos”;

GII–07 „Erdvinė analizė ir modeliavimas”;

GII–08 “Geografinės informacijos infrastruktūros sandara”;

GII–09 „Web programavimas Geografinės informacijos infrastruktūrai”

Mokymo programą sudaro 400 valandų teorinės dalies studijos, 320 valandų pratybos ir 1530 valandų skirtos savarankiškam darbui.

Kiekvieną mokymo kursą vidutiniškai sudaro 80 privalomų mokymosi valandų, apimančių teorinės medžiagos studijas ir praktinių užduočių atlikimą bei 170 valandų skirtų savarankiškam mokymuisi (nurodytos literatūros studijos, galimybė dalyvauti GIS programinės įrangos nuotoliniuose mokymuose)

Nuotolinis mokymas yra orientuotas į projekto mokymo dalyvių poreikius, atsižvelgiant į jų patirtį. Mokymas bus vykdomas dalį mokymosi proceso valdymo ir kontrolės perduodant pačiam besimokančiajam bei grindžiamas netiesioginiu dėstytojų ir kursų dalyvių bendravimu, paremtu šiuolaikinėmis informacijos technologijomis ir nereikalaujančiu didesnę kursų dalį praleisti vienoje patalpoje. (detali mokymo metodika pateikiama projekto įvadinės ataskaitos 3.2 skyriuje)

Doc. Dr. Gintautas Mozgeris. Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuva

Doc. Dr. Aida Mačerinskienė Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Dr. Jurgita Rimkuvienė UAB “HNIT-BALTIC”

Brad Maguire Malaspina University-College, Canada

David Cake Malaspina University-College, Canada

Dr. Michael Govorov, Malaspina University-College, Canada

Doc. Dr. Gintautas Mozgeris. Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuva

Doc. Dr Aida Mačerinskienė Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Doc. Dr Žilvinas Stankevičius Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Prof. Habil. Dr. Romualdas Baušys Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Mokymo kursai yra suskirstyti į 3 grupes (semestrus) tam, kad mokymo medžiaga būtų pateikta nuosekliai ir aiškiai.

GII-01

I (vasaros)

2007m. gegužės 1d.

2007m. rugsėjo 28d.

GII-02

GII-06

GII-03

II (rudens)

2007m. rugsėjo 3d.

2007m. gruodžio 21d.

GII-04

GII-05

GII-07

III (žiemos)

2008m. sausio 2d.

2008m. balandžio 30d.

GII-08

GII-09

Mokymo planas yra sudarytas taip, kad būtų užtikrinamas nuoseklus tikslinių grupių kvalifikacijos kėlimas, vykdant seką susijusių kursų. Keli kursai tikslinei grupei nebus vykdomi vienu metu, arba auditoriniai bei praktiniai užsiėmimai ir atsiskaitymas nebus vykdomas vienu metu, jei yra būtinas pateikiamos medžiagos perimamumas.

Mokymo modulių aprašymai (sandai) pateikiami šio dokumento 6.2 skyriuje

Žemiau pateikiamas detalus mokymo programos turinys:

• GIS galimybės (popierinių žemėlapių ribotumas ir papildomi GIS privalumai)

• Geoinformatikos mokslo apimtis

• Geoinformatikos mokslo istorija

• GIS vaidmuo geoinformatikos moksle

• GIS apibrėžimai

• GIS komponentai

• Geografinių duomenų šaltiniai

• Geografinių duomenų tipai

• Geografinių duomenų kokybė

• Erdvinių duomenų bazės

• Vektorinė GIS analizė

• Rastrinė GIS analizė

• Analizė GIS priemonėmis

• GIS programinės įrangos pristatymas

• Bendra informacija:

1.       GIS funkcijų ir profesijų apžvalga

2.       GIS planavimo mastas

3.       Metodikos apžvalga

4.       GIS projekto gyvavimo ciklai

5.       Pasiūlymo tikslas ir turinys

• GIS projekto planavimas

1.       Apimtis

2.       Biudžetas

3.       Grafikas

4.       Ištekliai

• GIS projektų valdymas

1.       Funkcijos ir pareigos

2.       Pokyčių valdymas

3.       Rizikos valdymas

4.       Projekto eigos stebėjimas

• Įmonės lygmens GIS

1.       Strateginis planavimas

2.       Produkto / rezultato apibrėžimas

3.       Sistemos apimties apibrėžimas

4.       Loginio duomenų modelio apibrėžimas

5.       Sistemos reikalavimų apibrėžimas

6.       Išlaidų ir naudos bei rizikos analizė

• Geografinių duomenų tvarkymas

1.       Duomenų kokybė ir paklaidos

2.       Paklaidų plitimas (error propagation)

3.       Jautrumo analizė

• Geodezijos ir kartografijos apžvalga

• Erdvinių duomenų pobūdis ir šaltiniai

• Geodeziniai matavimai ir padėties nustatymas

• Pasaulinės vietos nustatymo sistemos (GPS)

• Kartografinės projekcijos ir koordinačių sistemos

• Topografinė kartografija

• Tematinė kartografija

• Žemėlapių projektavimas ir leidyba GIS ir leidybos programomis

• Kartografinė generalizacija naudojant GIS

• Kurso apžvalga. Naujų technologijų įtaka geodezijai ir kartografijai

• Erdvinės informacijos standartų, specifikacijų ir metaduomenų sąvokos.

• Pasaulinių, regioninių ir nacionalinių standartų ir specifikacijų apžvalga.

• Nacionaliniai erdvinių duomenų standartai.

• Bendrieji erdvinių duomenų standartai.

• Komponentų standartai. Šioje dalyje nagrinėjami komponentų kategorijai priklausantys turinio standartai, nusakantys erdvines schemas, erdvines atskaitos (spatial referencing) sistemas, kokybės principus, erdvinių funkcijų schemą ir pan. Aptariami ISO, CEN ir OGC standartai.

• Paslaugų ir ataskaitų standartai.

• Erdvinių duomenų perdavimo standartai.

• Sąsajų standartai. Šioje dalyje nagrinėjami sąsajų kategorijos standartai, nurodantys keletą duomenų mainų sąsajų (įskaitant API). Aptariami ISO ir OGC standartai.

• Erdvinių duomenų metaduomenys, erdvinė (GIS) programinė įranga ir paslaugos.

• Metaduomenų standartai..

• Geografinių metaduomenų tvarkymo programos.

• Kurso apžvalga: išvados ir patarimai

• Geografinės informacijos rinkimas ir struktūrizacija.

• Geografinės informacijos infrastruktūros kūrimas.

• GI (geografinės informacijos) pritaikymo apžvalga.

• GI reljefo ir hidrologinė analizė aplinkosaugos, gamtos išteklių valdymo ir fizinio planavimo srityse.

• GI transpiracinio tinklo analizės naudojimas fiziniam planavimui ir greitojo reagavimo valdymui.

• GI komunalinių tinklų analizės taikymas inžinerinės ir telekomunikacijų infrastruktūros planavimui ir valdymui bei fiziniam planavimui.

• Nuotolinių tyrimų ir fotogrametrijos paslaugos, skirtos aplinkosaugai, gamtos išteklių valdymui, žemės informacinei sistemai ir kadastrui bei teritorijų planavimui.

• Adresų geokodavimo pritaikymas greitojo reagavimo valdymui, nekilnojamojo turto verslui ir rinkodarai.

• Linijinio pririšimo (linear referencing) ir dinaminio segmentavimo naudojimas fiziniam planavimui ir inžinerinės infrastruktūros planavimui bei valdymui..

• Artumo, tankio ir išsidėstymo analizės taikymas regioniniam, urbanistiniam ir detaliajam planavimui bei valdymui ir nekilnojamojo turto verslui bei rinkodarai.

• Inžinerinės ir telekomunikacijų infrastruktūros planavimui ir valdymui bei fiziniam planavimui skirtos GI turto valdymo paslaugos.

• Mokomųjų GI išteklių apžvalga.

• Bendra informacija ir duomenų bazių teorija: SDBVS terminai ir metodai

• Geoduomenų bazės įgyvendinimas: nuo grynos teorijos fizinės duomenų bazės link

• Geoduomenų bazės tvarkymas: duomenų kokybės valdymas ir pagalba vartotojams naudojant topologiją, domenus ir potipius

• Daugiavartotojiškos duomenų bazės

• Papildomos temos (erdvinės užklausos, erdvinis indeksavimas, laiko duomenų saugojimas, lygiagrečioji / paskirstytoji DBVS, atviro kodo programos: mySQL)

• Darbas su geografiniais duomenimis:

1.       įvadas: erdvinės analizės vaidmuo, funkcijų klasifikavimas, matavimo lygmenys,

2.       atributų užklausa, atributų jungimas, erdvinė užklausa, erdvinis jungimas, matavimas,

3.       aprašomoji statistika (vidurkis, minimumas, maksimumas ir pan.), histogramos, hipotezių tikrinimas;

4.       transformacijos,

5.       vektoriniai metodai

6.       rastriniai metodai

• Erdvinė statistika

1.       erdvinė autokoreliacija,

2.       kintamo ploto vieneto uždavinys,

3.       kraštų efektai,

4.       erdvinio išsidėstymo analizė (pvz., Morano I),

5.       tankio įvertinimas,

6.       forma, fragmentacija,

7.       klasteriai ir „karštų taškų“ vaizdavimas;

• Geostatistika:

1.       įvadas: kas yra geostatistika? Erdvinė priklausomybė, interpoliavimas, prognozė,

2.       metodų klasifikavimas: globalūs – vietiniai, tikslūs – netikslūs, deterministiniai – statistiniai,

3.       atvirkščiai proporcingo atstumo (IDW) metodas, paviršiaus tendencijų analizė, vietinis polinominis interpoliavimas, SPLINE interpoliavimas,

4.       variogramos, krigingas, paklaidų žemėlapiai,

5.       modelio patikra,

6.       kada kurį metodą naudoti;

• Modeliavimas:

1.       modeliavimo procesas (erdvinių uždavinių sprendimas),

2.       erdvinio modeliavimo metodų klasifikavimas (tikslas, metodika ir pan.),

3.       kombinacijų modeliavimo metodai (dvejetainis, subordinacija, reitingavimas),

4.       specifiniai modelių pavyzdžiai

• Įvadas į erdvinių duomenų infrastruktūrą (EDI). Aptariama (EDI) sąvoka, pobūdis ir EDI hierarchija, nacionalinės erdvinių duomenų infrastruktūros projektavimo ir kūrimo klausimai, EDI struktūriniai komponentai ir dabartinis EDI vystymasis.

• Teisiniai GI infrastruktūros aspektai ir prieigos prie erdvinių duomenų politika.

• GI duomenų saugyklos ir katalogų EDI komponentas.

• GI metaduomenys.

• Geoduomenų komponentas.

• GI bendradarbiavimo komponentas. Bus aptartos pagrindinės organizacijos, atsakingos už GI politikos formavimą, ir nacionalinę EDI kuriančios bei naudojančios organizacijos.

• GI standartai. Bus analizuojami pagrindiniai naudojami ir siūlomi nacionalinės EDI standartai ir specifikacijos.

• GI duomenų perdavimo tinklas (EDI portalas).

• Kurso apžvalga. EDI kaip informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje strategija

• Interneto technologijos ir HTML.

• HTML pažengusiems. HTML dokumento objektinis modelis, dalys, aktyvūs paveikslėliai, CSS, HTML formos

• Skriptų rašymo pagrindai.

• Internetinių žemėlapių programų architektūra. Šios dalies temos: supažindinimas su daugiapakope WMS architektūra; Open Geospatial Consortium nustatyti WMServices (internetinių žemėlapių paslaugų) ir WFServices (internetinių geoobjektų publikavimo paslaugų) standartai; XML kalbų – GML ir ArcIMS – apžvalga; supažindinimas su vektorine grafika (Scalable Vector Graphics) ir VRML (virtualiosios realybės modeliavimo kalba).

• Dinaminių žemėlapių kūrimo metodai. Supažindinama su animaciniais GIF, Java animacija, Flash animacija ir ArcScene filmais.

• Sukurkite svetainę su WMS. Temos: kas yra WMS?; WMS serverių komponentai ir jų naudotojo sąsajos komponentai, WMS klientų komponentai.

• WMS. Architektūra ir saugumas. Šioje dalyje supažindinama su WMS programų architektūra, WMS serverių ir klientų komponentais ir apsaugos mechanizmais bei metodais.

• WMS. Įdiegimas. Šioje dalyje apžvelgiamas tipinis WMS diegimo procesas: sistemos reikalavimai, diegiami komponentai, diegimo veiksmai ir nuotolinis programų valdymas.

• WMS. Komunikacijos procesas. Šioje dalyje aiškinamas WMServices arba WFServices serverio ir kliento apsikeitimo XML duomenimis procesas, ir AJAX technologija.

• WMS. Adaptuotų programų kūrimas. Šioje dalyje pagrindinis dėmesys skiriamas WMS adaptavimui naudojant HTML ir Javascript.